Lithuanian:
Vaikystėje Baltijos jūra man reiškė tik vieną – pačią puikiausią vasaros atostogų savaitę. Maudynes jūroje be saiko, smėlio pilių statymą, gintarų, akmenėlių ir jūros nugludintų stiklo gabalėlių ieškojimą. O saulės kepinamų kopų ir muilinių gubojų salsvas kvapas, sumišęs su druskingu vėjeliu nuo jūros, ir dabar išlikęs mėgstamiausiu.
Dabar jau su savo vaikais prie Baltijos statau smėlio pilis, ieškau gintaro gabaliukų ir kriauklyčių, tik šiais laikais jau jų ne taip gausu, kaip nuorūkų ir vienkartinių indų likučių (lyg šie būtų kokia nauja gausi jūros gyventojų rūšis). Liūdna ir pikta tuo pačiu dėl teršiamos jūros, myliu ją, todėl nedvejodama prisijungiau prie Needles to Sea projekto.
Nebuvau pasiruošusi sužinoti, kokie didžiuliai yra teršimo mastai ir šaltiniai. Buvau sukrėsta to, kad žmogus ateina prie jūros kaip nekviestas svečias ir sunaikina gyvenamąją aplinką tiems, kam jūra yra vieninteliai namai. Nesusimąstome, kad menki kasdieniai netvarūs įpročiai gali padaryti (ir daro) didžiulę neatitaisomą žalą gamtai. Matome tik paviršių, bet nesiaškiname, kas slypi giliau po visu tuo.
Mano darbas “Iliuzinis grožis (Išmirimas)” ir gimė iš domėjimosi Baltijos jūros būkle, užterštumu ir žmogaus poveikiu jūros ekosistemai. Šiuo darbu norėjau parodyti, kad paviršius niekada neegzistuoja vienas pats, po juo visada yra gelmė. Ir gelmė parodo tikrąją prasmę. Žvelk į jūros paviršių ir pamatysi masyvius ryškius žydinčių dumblių plotus. Gražu, bet pažvelk giliau ir pamatysi to iliuzinio grožio sukeltas pasekmes – negyvas jūros gelmes, kuriose netrukus galėsite sutikti tik plaukiojančias išnykusių gyvūnų šmėklas ir plastikines povandenines pievas.
Taip pat norėjau atkreipti dėmesį į Baltijos jūrų kiaules (kurių yra likę tik apie 500 ir gresia išnykti dėl žmogaus poveikio jūrai) ir vieną jų išsiuvinėjau povandeninėje pievoje panaudodama tik plastikinio maišelio atliekas, užtikrindama, kad nors tokiu būdu maišelis nepateks į jūrą kaip plastiko šiukšlė.
Suprasti, kokią mielą apgaulę tavo akims suteikia jūros paviršius, gali tik pažvelgęs į gelmę ir pajutęs tą slegiančią nykstančios vandens populiacijos neviltį. Ar pavyks išsaugoti Baltijos jūrą su visa jos įvairove?
Aušra, Lithuania
English:
As a child, the Baltic Sea meant to me only one thing - the best week of summer vacation. Swimming in the sea without moderation, building sandcastles, searching for amber, pebbles, and pieces of glass polished by the sea. The sweet smell of sun-roasted dunes and common gypsophila, mixed with a salty breeze from the sea, remains a favorite these days.
Now I am building sandcastles with my children by the sea, looking for pieces of amber and shells. Only now they are not as abundant as the remains of cigarettes and disposable dishes (as if they were some new kind of overflowing sea population). I feel sad and angry at the same time about the polluted sea. I love the sea, so I did not hesitate to join the Needles to Sea project.
I was not ready to find out how immense the scale and sources of pollution are. I was shocked that man comes to the sea as an uninvited guest and destroys the living environment for those whose only home is the sea. We do not realize that basic everyday unsustainable habits can do (and do) irreversible damage to nature. We only see the surface, but we do not seek to find out what lies deeper behind it all.
My hand-embroidery work ‘Illusive Beauty (Dying Out)' was born out of an interest in the status of the Baltic Sea, pollution, and human impact on the marine ecosystem. With this work I wanted to show that the surface never exists on its own, there is always deepness behind it. And the depth shows the true meaning. Look at the sea surface and you will see massive bright areas of flowering algae. It's beautiful, but look deeper and you will see the consequences of that illusory beauty - the dead depths of the sea, where you will soon be able to meet only the ghosts of extinct animals and plastic underwater meadows.
I also wanted to draw attention to the Baltic Harbour Porpoises (of which only about 500 remain and are in danger of extinction due to human impact at sea). I stitched one of them in an underwater meadow using only plastic bag waste, making sure that the bag does not end up in the sea like plastic rubbish.
You can realize what a sweet deception for your eyes the surface offers only by looking into the deepness, feeling that oppressive despair of the endangered aquatic population. Will it be possible to preserve the Baltic Sea with all its biodiversity?
